Lietuva pernai susitraukė 2,5 proc.

Lietuva pernai susitraukė 2,5 proc.Pernai Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 84,5 tūkst. (2,5 proc.), o šių metų pradžioje šalyje gyveno 3,245 tūkst. žmonių.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, šalies gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė tai, kad daugiau žmonių emigravo nei imigravo, be to, mirusiųjų buvo daugiau nei gimusiųjų.

Per paskutiniuosius trejus metus, anot statistikų, Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 121,9 tūkst. (3,6 proc.).

Pernai gyventojų skaičius didėjo tik Neringos savivaldybėje (4,5 proc.). Daugiausia gyventojų neteko Šiaulių rajono (4,4 proc.), Visagino ir Šilutės rajonų (po 4,3 proc.), Radviliškio (3,9 proc.), Ukmergės ir Akmenės (po 3,8 proc.) rajonų savivaldybės.

Penkių didžiųjų miestų savivaldybių gyventojų skaičius 2010-aisias sumažėjo nevienodai: Alytaus – 4,8 proc., Šiaulių – 3,6 proc., Kauno – 3,4 proc., Klaipėdos – 2,7 proc., Panevėžio – 2,6 proc. ir Vilniaus – 1,1 proc.

Pernai savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 83,5 tūkst. emigrantų, o tai 3,8 karto daugiau negu 2009-aisiais. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,4 emigranto (2009 metais – tik 6,6).

Per paskutiniuosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų amžiaus. 2010 metais vaikai iki 14 metų amžiaus sudarė 10,2 proc. visų išvykusiųjų (2009 m. – 11,9 proc.). 2009 metais daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai – kas antras. Į Airiją 2009-aisiais emigravo 14 proc. visų išvykusių lietuvių, o 2010 m. – 16 proc. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m.

Tuo metu imigracijos srautai mažėja. Pernai į Lietuvą atvyko 5,2 tūkst. žmonių – 1,3 tūkst. mažiau negu 2009-aisiais. Vidutiniškai per metus 1 tūkst. gyventojų teko 1,6 imigranto (2008 m. – 2,8, 2009 m. – 1,9). Pernai dauguma – 4,2 tūkst. ( 79,7 proc.), – atvykusiųjų buvo Lietuvos piliečiai.

2010 metais daugiausia asmenų į Lietuvą atvyko iš Jungtinės Karalystės (1,4 tūkst.), Rusijos (0,4 tūkst.), JAV, Baltarusijos ir Vokietijos (po 0,3 tūkst.), Ispanijos ir Norvegijos (po 0,2 tūkst.).

Penkerius metus didėjęs gimstamumas pernai sumažėjo. 2010-aisiais gimė 35,9 tūkst. kūdikių, arba 734 mažiau negu 2009 m. Maždaug kas trečias vaikas gimė santuokos neįregistravusiems tėvams.

Mažiausiai gimusiųjų 1 tūkst. gyventojų teko Kaišiadorių rajono (7,1), Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono (po 7,9) savivaldybėse, o daugiausia – Vilniaus rajono (14,1), Druskininkų (13,6) ir Biržų rajono (13) savivaldybėse.

Dvejus metus mažėjęs mirtingumas pernai šiek tiek padidėjo. 2010 metais mirė 42,1 tūkst. žmonių, 82 žmonėmis daugiau negu 2009 m. Pernai 1 tūkst. gyventojų teko 12,8 mirusiojo. Aukščiausią lygį nuo 1950 m. mirtingumas buvo pasiekęs 2007 metais, kuomet 1 tūkst. gyventojų teko 13,5 mirusiojo.

2009 m. vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,5, moterų – 78,6 metų. Palyginti su 2008 m., vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 1,2, moterų – 1 metais.

Septynerius metus kasmet didėjęs santuokų skaičius 2009–2010 m. mažėjo. Pernai buvo įregistruota 18,7 tūkst. susituokusių porų, tai 1,8 tūkst. porų mažiau negu 2009 m.

Pernai įregistruota 10 tūkst. ištuokų, tai 722 daugiau negu 2009 m. Pernai 100 santuokų teko 53 ištuokos (2009 m. – 45). Pastaruosius septyniolika metų ištuokų rodiklis išlieka pastovus – 1 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka apie 3 ištuokos.

Daugiausia ištuokų 1 tūkst. gyventojų teko Visagino (4,6), Kupiškio rajono (4,4), Neringos (4), Druskininkų (3,9) ir Akmenės rajono (3,7) savivaldybėse, o mažiausiai – Trakų (1,9), Šilalės (2), Švenčionių (2,1) rajonų savivaldybėse.

Šaltinis: www.lrt.lt
VN:F [1.9.22_1171]
Rating: 0.0/10 (0 votes cast)

Išsakyk nuomonę

Sorry, you can't to browse this website.

Because you are using an outdated version of MS Internet Explorer. For a better experience using websites, please upgrade to a modern web browser.

Mozilla Firefox Microsoft Internet Explorer Apple Safari Google Chrome